antristi — antrìsti, añtrita, antrìto (ž.) 1. tr. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto (ps.) S.Dauk. Dabar antrìsk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo PP60. 2. refl. užriedėti … Dictionary of the Lithuanian Language
antsiraišioti — 1 antsiraišioti iter. antrišti 1 (refl.): Antsiraišioję vyrai buvo raiščius ant rankų Lpl. raišioti; antsiraišioti; apraišioti; atraišioti; įraišioti; išraišioti; nuraišioti; paraišioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apristi — aprìsti, àprita, aprìto (àpritė) tr. 1. SD204, N, K, Sut, Š risti aplink, apritinti. 2. apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus DP527. 3. ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t.… … Dictionary of the Lithuanian Language
aprišti — aprìšti, àpriša, o (àprišė) 1. tr., intr. H, R376, K, Š apsukti raiščiu sujungiant, sutvirtinant, suveržiant: Aprìšk apie mietus su kliūgu J. Kai gausi ten gaspadoriškus, šituos drabužėlius susuk kezuliukan ir aprišk virvute J.Balt. Šieno… … Dictionary of the Lithuanian Language
atristi — atrìsti, àtrita, atrìto (àtritė) tr. 1. CI49, Š, DŽ1 atstumti, ridenant paviršiumi: Atrìsk akmenį prie sienos J. Atrisk rąstą, aš antkabinsiu ant šlėdžių Šts. Joninių naktį atrita seną ratą ant kryžkelių LTR(Klvr). Atristi pirm savęs N. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
atrišti — atrìšti, àtriša, o (àtrišė) tr. 1. SD217, H150, R33, K, Š išlaisvinti ką suvaržytą, surištą: Atàrišė vištai sparnus Ds. Atriš manę, leid manę iž maišo (ps.) Lz. Kada jį tardė vyriausioji taryba, jis buvo atrištas brš. | refl. K, Š: Atsrìšo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išristi — išrìsti, ìšrita, išrìto (ìšritė) tr. 1. SD420, Q255, N, K, DŽ išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išrìst [rąstą] iš vežimo Vlkj. Išrìsk kubilą laukan iš trobos J. Išrìskim iš duobės šitą akmenį Š. Jam… … Dictionary of the Lithuanian Language
išrišti — išrìšti, ìšriša, o (ìšrišė) tr. 1. SD327, H158, K, Š, DŽ1 išlaisvinti surištą: Prasidžiugęs Abromas vos išrišo sūnų, išgirdo krūmalė[je] bliaunantį aviną M.Valanč. Išriškit jį, o tegu nueina BtJn11,44. Išrišo jį ir liepė susieiti kunigams ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuristi — nurìsti, nùrita, nurìto (nùritė) 1. tr. SD351, Q253, MŽ2185, Sut, K, DŽ1 nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nurìsk akmenį J. Možna nurìstie sienojai upėn Dglš. Kažnai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nurišti — nurìšti, nùriša, o (nùrišė) tr. 1. R3, N, DŽ1 atmezgus nuimti: Virvę nurìšti KI2. Virvę nurìšk nuo karties galo J. Kad aš tą povelį pagautau, nuo kojelių šilkelį nurištau (d.) Mrk. Nurišo nuo valties virvę rš. 2. nugobti: Kam nùrišei… … Dictionary of the Lithuanian Language